į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Naujienos
Ekskursija į Lukiškių kalėjimą.

Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamentas anksčiau planuoto laiko, t.y. 2019-07-02 oficialiai uždarė Lukiškių kalėjimą. Dėl to, kad tai yra liepos mėnuo į paskelbtas nemokamas ekskursijas žmonės plūste plūdo. Paskelbtos ekskursijos buvo išgraibstomos per 10-15 min.

Dėka LPVA pirmininko Vytauto Navicko asociacijos nariams 2019-07-10 buvo suorganizuota ekskursija į Lukiškių kalėjimą atskira, specialiai  vien tik atsargos pareigūnams.

Kaip ir tikėtasi į ekskursiją grupė susirinko gana greitai. Ukmergės filialo vadovas Georgijus Smoliakas į ekskursiją  atsivežė net 8 narius, ir, pasak jo, norinčių dar liko namuose. Vienas narys atvyko iš Kauno.

Viso susidarė 25 asociacijos narių grupė, kuriai vadovavo Vilniaus filialo vadovas Vytautas Jonikas.  

Gidėmis buvo paskirtos dvi Lukiškių alėjimo darbuotojos. Jos papasakojo apie šios įstaigos istoriją, supažindino su įtariamųjų ir nuteistųjų patekimo į kalėjimą tvarka ir procedūromis.

Lukiškių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas buvo pradėtas statyti 1901 m., o tardymo kalėjimas – 1902 m. Kalėjimo projektą parengė architektas G. Trambickis, techninį projektą, sąmatą ir kalėjimo pastato brėžinius – inžinierius K. Kelčevskis. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas buvo skirtas 421 nuteistajam, tardymo kalėjimas – 278 suimtiesiems, administracinis pastatas su butais kalėjimo viršininkui, jo 4 padėjėjams ir prižiūrėtojams, virtuvės pastatas, kepykla, pirtis, skalbykla, ūkiniai pastatai, mūrinė siena, juosianti visus pastatus ir kita.

1904 m. kalėjimas buvo pradėtas naudoti. Tuomet tai buvo viena moderniausių įkalinimo įstaigų imperijoje. Statyba kainavo beveik 1,5 mln. rublių. Pastatas nekeitė savo paskirties tiek vokiečių, tiek ir rusų okupacijos metais.

Kaip pasakojo kalėjimo darbuotojos, iš Lukiškių kalėjimo pabėgti niekam taip ir nepavyko, išskyrus atvejį, kai vienas nuteistasis išvažiavo iš kalėjimo pasislėpęs po automobiliu.

Ekskursijos dalyviams didelį įspūdį paliko komplekso statybos kokybė ir suprojektuota sistema. Vaikščiojant tūkstantiems nuteistųjų ir prižiūrėtojų grindų plytelės atrodo kaip naujos.

Kai kurios kalėjimo paslaptys dar neatskleistos ir dabar.

Sąlygos kalėjime iki jo uždarymo buvo pakankamai geros, kiekvienoje kameroje yra sanitarinis mazgas, vieta nusiprausti, lova, staliukas pavalgyti ir spintelės daiktams susidėti. Kaliniai galėjo turėti ir televizorių, kompiuterį. Dažniausiai gyvendavo po vieną, jeigu išreikšdavo norą, gyvendavo ir dviese.

Tarybiniai laikais tokiose kamerose, maždaug apie 8 kvadratinių metrų, kalėjo nuo 8 iki 12 žmonių. Gulėjo ant lovos, po lova, praėjime, ant lovų buvo trečias aukštas privirintas. Apie geresnes sąlygas nebuvo net kalbos. Tris korpusus turinčiame kalėjime būdavo sutalpinama daugiau nei 2000 nuteistųjų, nors pagal projektą čia turi tilpti kelis kartus mažiau.

Ekskursija baigėsi nuotaikingai, nors komplekso paskirtis labai niūri.

 

 

 

LPVA valdybos informacija