į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Naujienos
Dėl Lietuvos policijos veteranų asociacijos kreipimosi

           Vidaus reikalų ministerijoje (toliau – VRM) gautas ir pagal kompetenciją išnagrinėtas Lietuvos Policijos veteranų asociacijos 2018 m. rugpjūčio 28 d. kreipimasis (toliau – Kreipimasis), kuriame keliami klausimai, susiję su (1) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimu, (2) Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimu ir (3) mentoriaus institutu.

(1) Atsakydami į Kreipimesi keliamą klausimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimo sąlygų, atsižvelgdami į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją ir nuomonę, informuojame, kad vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas; iki 2007 m. sausio 19 d. – Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) vienos valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą (toliau – priedas) buvo mokamas visą laiką nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad priedo mokėjimo sąlygos niekada nesikeitė, t. y. jis visada buvo mokamas iki teisės gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją įgijimo dienos ir tik draudžiamųjų pajamų negaunantiems asmenims.

Nuo 2018 m. balandžio 1 d. priedo gavėjų ratas dar praplėstas: dabar priedo dalis mokama net ir tuo atveju, kai asmuo gauna draudžiamąsias pajamas, tačiau jos nesiekia minimalios mėnesinės algos dydžio.

Ankstesnėse Pensijų įstatymo redakcijose buvo nustatyta, kad priedas mokamas iki 2005 m. liepos 1 d., vėliau – iki 2006 m. sausio 1 d., tokį teisinį reguliavimą siejant su pareigūnų ir karių, išleidžiamų į atsargą, perkvalifikavimo sistemos sukūrimu, tačiau 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Pensijų įstatymo 16 straipsnio redakcijoje šios sąsajos buvo atsisakyta ir nuspręsta priedą mokėti net ir sukūrus bei pradėjus įgyvendinti Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemą.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad norint įgyvendinti Kreipimesi pateiktą pasiūlymą ir nustatyti, kad priedą gautų visi pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai, tokiam sprendimui įgyvendinti prireiktų nemažai papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurios šiuo metu nėra numatytos.

(2) Kreipimesi nurodyta, kad nustatytos pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką priemonės asmenų atžvilgiu nėra konstruktyvios, nes jos taikomos tik pareigūnams, besirengiantiems išeiti į pensiją arba tik pirmuosius dvejus metus, o medicininė reabilitacija tik šešis mėnesius po išėjimo iš tarnybos. Kreipimesi taip pat prašoma pakeisti Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 730, (toliau – Aprašas) panaikinant terminus, per kuriuos buvę pareigūnai gali kreiptis ir dalyvauti integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonėse (toliau – Integracijos sistemos priemonės).

Atkreipiame dėmesį, kad šie terminai nustatyti ne Apraše, bet įstatymuose. Pensijų įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 metų terminas pasinaudoti integracijos į darbo rinką priemonėmis. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad nepakeitus Pensijų įstatymo 162 straipsnyje nustatyto 2 metų laikotarpio pasinaudoti integracijos į darbo rinką priemonėmis, negalime pakeisti Apraše nustatyto analogiško 2 metų termino.

Integracijos sistemos integracijos į darbo rinką priemones sudaro Užimtumo rėmimo įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės. Įgyvendinant Aprašo nuostatas darbo rinkos paslaugas tarnybą baigiantiems pareigūnams ir kariams bei buvusiems pareigūnams ir kariams teikia Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) specialistai, atsakingi už pareigūnų ir karių integracijos į darbo rinką priemonių įgyvendinimą aptarnaujamoje teritorijoje. Šių specialistų sąrašas pateikiamas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje adresu: https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Naudinga_informacija/tdb_specialistu_kontaktai_pareigunu_kariu.pdf.

Tarnybą baigiantys ir buvę pareigūnai gali pasinaudoti šiomis darbo rinkos paslaugomis:

  • informavimas,
  • konsultavimas,
  • tarpininkavimas įdarbinant,
  • individualios užimtumo veiklos planavimas.

Buvusiems pareigūnams taip pat gali būti taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės:

  • profesinis mokymas,
  • remiamasis įdarbinimas,
  • parama darbo vietoms steigti,
  • parama judumui. 

Siekiant padėti pareigūnams ir kariams priimti teisingą karjeros sprendimą, persiorientuojant į kitą veiklos sritį, siūlomos papildomos paslaugos:

  • testavimas (profesinių interesų nustatymas);
  • profesinis orientavimas;
  • psichologo konsultacijos

Daugiau apie šias paslaugas – Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje adresu: https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Naudinga_informacija/Integracijos%20i%20darbo%20rinka%20priemones.docx .

Užimtumo tarnybos interneto svetainėje pateikta informacija, kad 2017 m. į darbo biržą kreipėsi (registruota) 97 pareigūnai ir kariai, iš jų nuolatiniam darbui įsidarbino 59 asmenys, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 27 asmenys. Šie skaičiai nėra dideli, jie rodo ir pačių pareigūnų palyginus nedidelį aktyvumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasibaigus 2 metų terminui buvę pareigūnai ir kariai vis tiek gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir pasinaudoti visiems darbo ieškantiems asmenims teikiamomis darbo rinkos paslaugomis, o sulaukę 50 metų – ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. Be to, kaip ir visi darbo ieškantys asmenys, buvę pareigūnai gali dalyvauti organizuojamuose Darbo klubų renginiuose, kurie skelbiami kiekvieno teritorinio Užimtumo tarnybos padalinio interneto svetainėse ir kuriuose nedidelėse klausytojų grupėse (po 10–15 asmenų) teikiamos konsultacijos darbo paieškos, bendravimo su darbdaviu, gyvenimo aprašymo pasirengimo, nuosavo verslo pradžios ir pan. klausimais. Daugiau informacijos apie Darbo klubų renginius pateikiama Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje adresu https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Naudinga_informacija/LDB-Darbo%20klubai.docx.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad Integracijos sistemos medicininės reabilitacijos paslaugomis buvę pareigūnai ir kariai gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jų tarnybos pabaigos dienos, jeigu pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose statutuose ir įstatymuose nenustatytas ilgesnis laikas. Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę į pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai. Vidaus tarnybos statute nėra nustatyta jokio termino, kiek laiko buvę pareigūnai, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai, gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (įskaitant medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą po sužalojimo vykdant tarnybines pareigas), todėl šiomis paslaugomis jie gali naudotis neribotą laiką. Atsižvelgdami į tai manome, kad netikslinga keisti Aprašo nuostatą dėl 6 mėnesių laikotarpio pasinaudoti medicininės reabilitacijos priemonėmis, nes ji netrukdo minėtomis paslaugomis naudotis ilgesnį laiką.

Šiuo metu buvę pareigūnai gali pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis, kurias teikia šios sveikatos priežiūros įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija – Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (Vilniuje ir Trakų filiale), VšĮ Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ ir VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“.

Pastaraisiais metais sudarytos didesnės galimybės pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis tiek pareigūnams, tiek buvusiems pareigūnams, nes daugiau įstaigų teikia šias paslaugas, praplėstas teikiamų paslaugų skaičius, skiriama daugiau lėšų. Visgi šiuo metu dėl ribotų valstybės biudžeto lėšų nėra galimybės suteikti medicininės reabilitacijos paslaugas visiems norintiems jomis pasinaudoti, todėl nustatytas prioritetas tarnaujantiems pareigūnams, kuriems skiriama didesnė medicininės reabilitacijos paslaugų dalis.

Atkreipiame dėmesį, kad valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos tik tos medicininės reabilitacijos paslaugos, kurios neapmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

(3) Kreipimesi siūloma pakeisti Vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, įsigaliojanti 2019 m. sausio 1 d.) nuostatas dėl mentorystės (70 straipsnio 5 dalis), nustatant galimybę sudaryti mentorystės sutartis ne tik su išėjusiais, bet ir su jau esančiais ankstyvojoje pensijoje kompetentingais veteranais, taip pat siūloma rengiant Vyriausybės tvirtinamą darbo sutarties dėl mentorystės sudarymo tvarką, nustatyti maksimaliai galimas sąlygas įdarbinti valstybės ir savivaldybių įstaigose mentoriais asmenis, kurie anksčiau dirbo statutinėje valstybės tarnyboje ir yra didelę kompetenciją turintys asmenys.

Informuojame, kad šiuo metu yra parengtas ir artimiausiu metu bus siunčiamas derinti su suinteresuotomis institucijomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Terminuotų darbo sutarčių dėl mentorystės su atleidžiamais valstybės tarnautojais sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas, kuriuo įgyvendinamos naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 7 dalies, Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 5 dalies ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 91 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šiuo projektu siekiama sudaryti kuo geresnes galimybes sudaryti darbo sutartis dėl mentorystės, tačiau įstatymų nuostatos nustato tam tikrus mentorystės instituto taikymo apribojimus, kurių Vyriausybės nutarimu pakeisti negalime.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad valstybės institucijoms nėra apribojimo sudaryti darbo sutartis (terminuotas arba neterminuotas) su buvusiais statutiniais valstybės tarnautojais, jei yra poreikis pasinaudoti jų patirtimi ir kompetencija, todėl manome, kad jų patirtis gali būti panaudota ne tik sudarant sutartis dėl mentorystės.

 

LPVA valdybos informacija