į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Naujienos
Tradicinės šaudymo varžybos Vilniuje

Šiais metais į varžybas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tire susirinko rekordinis dalyvių skaičius – net 91 šaulys. Jie rungtyniavo net keliose grupėse: dirbančiųjų policijos sistemoje, išėjusių į atsargą ir bendroje moterų senjorių grupėje. Tai buvo ir puiki galimybė sutikti seniai matytus kolegas, pasidalinti įspūdžiais.

plačiau
 
Ataskaitinis veteranų susirinkimas

Kovo 30 d. Policijos departamente vyko ataskaitinis rinkiminis Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) susirinkimas. Į renginį atvyko ir labai garbingų svečių – Vyriausybės kancleris buvęs kolega Algirdas Stončaitis, pirmasis atkurtos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis, pirmasis generalinis komisaras Petras Liubertas.

 

plačiau
 
Veteranų problemos aptartos su Vidaus reikalų ministru

Kovo 26 d. Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) valdybos pirmininkas Vytautas Navickas, valdybos nariai Stanislovas Liutkevičius, Stasys Bunokas bei LPVA Vilniaus filialo pirmininkas Vytautas Jonikas susitiko su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu. Aptarti LPVA ir VRM nuveikti bendri darbai ir aktualijos.

 

plačiau
 

Gerbiami kolegos,

 

Informuojame, kad tradiciškai Lietuvos policijos veteranų asociacija kartu su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos kasmet organizuoja šaudymo varžybas.

Ir šių metų balandžio 4 d. Policijos departamento šaudykloje įvyks šaudymo varžybos.

Preliminarias paraiškas būtina pateikti iki š. m. balandžio 2 d. Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdybai elektroniniu paštu petras.pranckunas@policija.lt

 

 

LIETUVOS POLICIJOS SISTEMOS SENJORŲ ŠAUDYMO VARŽYBŲ NUOSTATAI

 

Iki susitikimo varžybose

 

 
 

TARNYBA  POLICIJOJE – YDA, NUODĖMĖ?

 

Policijos veteranų kreipimasis

 

2019 m. kovo 6 d.

 

Kreipiamės, kaip valstybės piliečiai ir buvę pareigūnai, gyvenimą skyrę policininko profesijai, davę ir vykdę priesaiką ginti savo Tėvynę ir jos Žmones.

Kaip policininkai nedemonstravome savo asmeninių simpatijų ar antipatijų, neteikėme reikšmės, kuriai partijai, socialinei grupei ar religinei konfesijai priklauso žmogus, paprašęs mūsų pagalbos, vertinome ne tik įstatymo raidę, bet ir tokias savybes kaip žmoniškumas, užuojauta ir pagarba.

Kaip piliečiai nebuvome ir nebūsime abejingi savo valstybei, jos dvasiai, vystymosi raidai,  valdymo kokybei ir, pagaliau, istoriniam likimui.

Puikiai suprantame, kad kiekvieną kartą, artėjant Prezidento, Seimo ar savivaldos rinkimams įsibėgėja kampanijos, kartais nuožmios, šiurkščios, tačiau griežtai numatančios tam tikras taisykles, nubrėžiančios politinės bei paprastos žmogiškosios etikos ribas, naudojančios garbingos kovos priemones. Tai ir yra tikroji demokratija.

Deja,  neretai ta riba peržengiama...

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje  vis dažniau kaip „baubas“ naudojamas terminas „policinė valstybė“. Šį terminą sąmoningai  įvairiuose  kontekstuose naudoja kai kurie politikai, politologai ir šiaip „ekspertai“, siekdami išgąsdinti nemažą dalį rinkėjų,, tokiu būdu nurodydami, už ką ar prieš ką balsuoti. Iš tiesų, po tokių, nuolat tiražuojamų gąsdinimų tiek vyresniajai Lietuvos žmonių kartai, tiek visiems gerbiantiems šalies istoriją vaizduotė paslaugiai pakiša kraupų sovietinės okupacijos dešimtmečių, tūkstančių nužudytų ir ištremtų, fiziškai ir moraliai suluošintų žmonių paveikslą. Esą, istorija vėl pasikartos, Lietuvą užplūs tokios negandos, kaip žiauri diktatūra, demokratijos užgniaužimas, žmogaus teisių ir laisvių smaugimas ir pan.

Aiškūs ne tik tokių veiksmų tikslai, bet ir taikiniai: buvę policijos pareigūnai, kurie, dar visiškai darbingo amžiaus pasitraukę į „užtarnautą poilsį“, kupini energijos, dar nori tarnauti savo tėvynei, panaudoti įgytą patirtį kitose gyvenimo srityse – nesvarbu, su viena ar kita politine partija, komitetu ar savarankiškai..

Mūsų ilgametė patirtis leidžia padaryti vieną paprastą išvadą. Galima kone ant kiekvieno kampo pastatyti po ginkluotą policininką, bet netapti „policine valstybe“, atvirkščiai, gyventojai tik padėkotų už savo didesnį saugumą. Antra vertus, galima iki minimumo sumažinti policijos pajėgas, išretinti kitų teisėsaugos bei specialiųjų tarnybų gretas, tačiau dėl pačios politinės sistemos ydingumo visiškai pagrįstai vadintis policine valstybe.

Atsakykime į paprastą klausimą: ar buvusi tarnyba policijoje savaime gali būti yda ar nuodėmė? Ar žmonės, dešimtis metų atidavę žmogaus ir įstatymo gynėjo profesijai, gali kelti pavojų savo šaliai? Anaiptol, šiuo atveju kalbama apie žmones, išmokytus dorai, pasiaukojančiai tarnauti įstatymui, atkakliai siekti tikslo, ne iš nuogirdų žinančius, kas yra drausmė, atsakomybė. Žmones, kurie būtent dėl šių savybių gali būti naudingi savo šaliai. Be abejo, oponentai galėtų priminti vieną kitą atvejį, kai buvęs policijos pareigūnas pats pažeidė įstatymus, nusižengė priesaikai, tapo „šaukštu deguto“. Tačiau, sutikdami su tuo, savo ruožtu, drįstume teigti, jog „deguto“, deja, pasitaiko tarp visų profesijų atstovų, tolygiai, bet juk niekam nešauna galvon kaltinti dėl to viso luomo – žemėtvarkininkų, gydytojų, miškininkų etc.?

Būtent tai kelia mūsų, policijos veteranų, nerimą, žeidžia, menkina pačios profesijos misiją, prestižą, ypač tarp jaunimo, kuriam, tarsi iš anksto, nurodomos socialinės, karjeros „lubos“, skiriamos savotiškos rezervacijos... Esą, gali saugoti tvarką, kovoti su nusikaltėliais, rizikuoti savo sveikata ir gyvybe, kęsti  stresą, nepriteklius, tačiau toliau – šiukštu, nevalia, nes, kažkieno nevykusia nuomone, tu keli pavojų Tėvynei. Vien tuo, kad buvai policininkas...

Nesolidu, ponios ir ponai.

Negarbinga..

 

Lietuvos Policijos veteranų asociacijos valdyba

Lietuvos Kriminalinės Policijos veteranų asociacijos valdyba

Lietuvos Kelių Policijos veteranų asociacijos valdyba                      

 

 

 

 

 

 
 
<<  ankstesnis  2   3   4   5   6   7   8   10  20  30  40  50  60  70  sekantis  >>