į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Naujienos
1991 sausio įvykiai....

Daugelis dabartinių policijos pareigūnų ir darbuotojų augo ar gimė jau laisvoje Lietuvoje, tad apie siaubingus ir dabar sunkiai įsivaizduojamus 1991 metų sausio įvykius, kuomet prieš gerai parengtus specialiuosius sovietų armijos ir KGB dalinius stojo beginkliai Lietuvos piliečiai, greičiausiai girdėjo istorijos pamokose, televizijos laidose, ar iš vyresniųjų kolegų bei artimųjų lūpų. Aižėjančios sovietinės imperijos valdžia, remiama milijoninės armijos ir specialiųjų tarnybų, barbariškais ir nusikalstamais veiksmais prieš Lietuvos piliečius desperatiškai bandė susigrąžinti buvusią įtaką ir išsilaikyti valdžioje. Reikšminguose mūsų valstybei įvykiuose ginant šalies laisvę ir nepriklausomybę nuo ginkluotos sovietinės agresijos, betarpiškai dalyvavo ir tuometiniai Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos pareigūnai. Vykdant tarnybines pareigas tomis dienomis ir ginant bei saugant Lietuvos žmones, dešimtys jų buvo sužeisti. 

Valstybiniais ir žinybiniais apdovanojimais pagerbti šimtai tuometinių pareigūnų, dauguma jų - jau atsargoje, nes nuo tragiškų ir reikšmingų mūsų valstybei įvykių prabėgo 30 metų, tad glaustai pateikiame tų dienų chronologiją.

1991 m. sausio 8 d.

Tuometei Lietuvos Respublikos vyriausybei pakėlus maisto produktų kainas, Lietuvos Komunistų partijos (LKP) ir organizacijos „Jedinstvo“ sukurstyti prosovietiškai nusiteikę vadinamųjų „sąjunginio pavaldumo įmonių“ darbuotojai buvo suvežti į mitingą prie Aukščiausiosios Tarybos (AT), kur bandė išprovokuoti riaušes ir jėga įsiveržti į AT rūmus.

AT pirmininkas V. Landsbergis per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo valdžios.

 

 

1991 m. sausio 8 d. minia prosovietiškai nusiteikusių asmenų jėga veržiasi į Aukščiausiąją Tarybą (A. Sabaliausko nuotrauka)

 

16 val. 35 min. į Vilnių atvyko per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Vakare ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė pareiškia apie savo atsistatydinimą.

Į Šiaulių oro uostą per vieną dieną su desantininkais nusileido per 30 SSRS karinių lėktuvų.

 

Sovietų desantininkų šarvuotis BTR-D ir Lietuvos milicijos pareigūnai Vilniaus gatvėse, 1991 m. sausis (V. Juraičio nuotrauka)

 

Sausio 9 d.

Iš pat ryto Vilniuje virš miesto ratus suko sovietų kariniai sraigtasparniai. Jie mėtė antivalsybines proklamacijas, kuriuose buvo rašoma, kad Lietuvos Parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį.

14 val. Vilniaus oro uoste nusileido pirmasis sovietų armijos lėktuvas atgabenęs 50 Pskovo divizijos desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Vėliau atskrido KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“.

16 val. Prie Aukščiausiosios Tarybos vėl pradėjo rinktis „jedinstveninkai“, sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai. Minia reikalavo įvesti SSRS prezidento valdymą. Kitoje aikštės pusėje Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skandavo „Lietuva“, „Landsbergis“ ir dainavo lietuviškas dainas. Į vilniečius, palaikydamas Lietuvos teisėtą valdžią, per radiją kreipėsi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas. Po pietų radijo diktorė pakvietė vilniečius atvykti į Sudervės gatvę – prie Vilniaus televizijos bokšto pastato, apsupto šarvuočių.

17 val. 30 min. radijas vėl prašė vilniečių pagalbos – kvietė skubiai rinktis prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų Konarskio gatvėje.

 

Sausio 10 d.

SSRS prezidentas M. Gorbačiovas paskelbė kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuriame ultimatyviai reikalauta nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus nekonstitucinius aktus.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovybė, viešosios tvarkos ir žmonių saugumo užtikrinimui, nusprendė pasitelkti visos šalies vidaus reikalų įstaigų pareigūnus.

 

Autentiška telegrama dėl Lietuvos milicijos pareigūnų pasitelkimo viešosios tvarkos ir žmonių saugumo užtikrinimo (M. Misiukonio archyvas)

 

Sausio 11 d.

AT pirmininkui V. Landsbergiui ir ministrui pirmininkui A. Šimėnui „Lietuvos demokratinių jėgų kongresas“ atsiuntė ultimatumą, kuriame rašoma, kad „(…) iki sausio 11 d. 15 val. vietos laiku AT ir Vyriausybė sutiktų su SSRS prezidento reikalavimais ir tuojau atkurtų Lietuvos teritorijoje SSRS konstituciją ir Lietuvos SSR konstituciją. Jeigu iki 15 val. nebus išpildyti mūsų reikalavimai, mes įkursime nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris imsis rūpintis LSSR ateitimi“.

 

12 val. sovietų kariuomenės tankai ir šarvuočiai užėmė Vilniaus Spaudos rūmus. Akcijos metu sovietų kariškiai naudojo šaunamuosius ginklus. Keli žmonės su šautinėmis žaizdomis išvežti į ligoninę, dar keli asmenys sumušti ir sužaloti, tarp sužeistųjų – ir moterys.

 

Tuometės milicijos majoras Vizgirdas Telyčėnas prieš sovietinių desantininkų vorą prie Spaudos rūmų. 1991 m. sausio 11 d. (P. Lileikio nuotrauka)

 

12 val. 55 min. Vilniuje, Žalgirio ir Rinktinės gatvių sankryžoje, sovietų kariuomenės tankas išvažiavo į priešingą eismo juostą ir apvertė sunkvežimį, sunkiai sužalotas jo vairuotojas iš Panevėžio. Vilniaus gatvėmis pradėjo intensyviai judėti karinė technika.

13 val. 30 min. AT pirmininkas V. Landsbergis skambino SSRS prezidentui M. Gorbačiovui. Pokalbis neįvyko, nes prezidentas „pietauja“.

15 val. Komunistų partijos Centro komiteto pastate surengtoje spaudos konferencijoje Ideologijos skyriaus vedėjas J. Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje sukurtas „Lietuvos SSR gelbėjimo komitetas“, kuris į savo rankas ima visą valdžią šalyje.

15 val. 20 min. AT posėdyje ministras pirmininkas A. Šimėnas pristatė 11 ministrų, jie prisiekė ištikimybę Lietuvai.

16 val. 30 min. nuo Rudaminos Vilniaus kryptimi pajudėjo 50 tankų. Marijampolės rajone, ties Igliauka, buvo uždarytas kelias į Vilnių. Iš Panemunės į Vilnių pradėjo važiuoti dengtų karinių mašinų kolona.

16 val. 40 min. Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas išsiuntė protesto notą SSRS užsienio reikalų ministerijai, kurioje buvo išreikštas susirūpinimas dėl sovietinės kariuomenės siautėjimo Lietuvoje.

(Tą pačią diena sovietų kariškiai šarvuočiais apsupo, o paskui užgrobė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento būstinę Vilniuje. Alytuje sovietų desantininkai užgrobė technikos mokyklos pastatą, kurio patalpose buvo įsikūręs Krašto apsaugos departamento Alytaus skyrius, netrukus užimtas Krašto apsaugos pastatas Šiauliuose. Buvo užgrobtas ir Kauno vairuotojų mokyklos, kur vykdavo Krašto apsaugos departamento kursai, pastatas. Taip pat užgrobtos ir nusiaubtos Krašto apsaugos departamento Vilniaus m. skyriaus patalpos Kosciuškos gatvėje. Buvo užimtas Nemenčinės TV retransliacijos centras. Vieno šarvuočio ekipažas įsiveržė į Vilniaus geležinkelio stoties dispečerinę, buvo sustabdytas traukinių eismas.)

 

Sausio 12 d.

Į promaskvietiškų jėgų pusę perėjusi milicijos ypatingojo milicijos būrio (OMON) dalis. SCANPIX

 

Neapsieita ir be išdavystės kartėlio. Į promaskvietiškų jėgų pusę, iš sausio 11 d. į 12 d. naktį  perbėgo dalis Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) pareigūnų, vadovaujamų Boleslovo Makutynovičiaus.

4 val. 30 min. Aukščiausiosios Tarybos nakties posėdyje V. Landsbergis pranešė, kad jau tris kartus nesėkmingai bandė susisiekti su SSRS prezidentu M. Gorbačiovu. Vadovauti kariuomenės veiksmams į Vilnių atvyko SSRS gynybos ministro pavaduotojas pulkininkas generolas V. Ačialovas.

 

11 val. 20 min. Iš Kaliningrado į Vilnių permesta apie 400 sovietų kariuomenės kareivių. LR AT priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“, sudaryta laikinoji gynybos vadovybė. Užėmus Spaudos rūmus ir taip suvaržius spaudą, pradėtas leisti bendras laikraštis „Laisva Lietuva“ lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.

1991 m. sausis, VRM operatyvinis štabas Aukščiausios tarybos patalpose: prie radijos stotelės A. Birštonas, kalba telefonu ministro pavaduotojas V. Zabarauskas, S. Kamarauskas (A. Birštono fotoarchyvas)

 

14 val. Kaune karinis sunkvežimis, pažeidęs eismo taisykles, Tvirtovės alėjoje susidūrė su lengvuoju automobiliu. Vienas žmogus žuvo, 3 – sunkiai sužeisti. Žmonės iš visos Lietuvos budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto ir Tarpmiestinės telefonų stoties.

 

22 val. karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajudėjo miesto centro link. Kaune desantininkai gaudė jaunuolius į sovietinę armiją. LKP miesto komitete CK darbuotojas atsargos pulkininkas V. Šurupovas sukviestiems „darbininkų draugovių“ atstovams davė nurodymus pasiruošti svarbiems įvykiams.

 

23 val. grupė nežinomų asmenų, pasiskelbusių „nacionalinio gelbėjimo komitetu“, kreipdamiesi į Aukščiausiąją Tarybą ir Lietuvos gyventojus, pareiškė, kad „mūsų pareiga – paimti į savo rankas visą valdžią Lietuvoje, kad būtų išvengta ekonominio kracho ir brolžudiško karo“.

Tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai iš Šiaurės karinio miestelio pajudėjo Karoliniškių link. Viename iš sunkvežimių – KGB „Alfos“ grupė.

 

Sausio 13 d.

1 val. 25 min. tankai Karoliniškėse, važiuojantys Televizijos bokšto link, pradėjo šaudyti tuščiais šoviniais.

 

1 val. 50 min. tankai pradėjo supti Televizijos bokštą, prieš tankus einantys automatininkai koviniais šoviniais šaudo į žemę, o vėliau ir į bokštą aplink apstojusius žmones. Tankai ir desantininkai siautėja apie 2 valandas.

 

2 val. Šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą, pradeda šaudyti į pastatą ir budinčius žmones, užima Komiteto rūmus ir studijas. Kariškiai trukdo paimti žuvusiųjų lavonus ir sužeistuosius. Užėmus Televizijos bokštą, vienas LKP vadovų J. Jermalavičius iš karinės mašinos per garsiakalbį skelbia : „Broliai lietuviai, nacionalistų ir separatistų vyriausybė nuversta. Eikite pas savo tėvus, vaikus…“.

 

Per TV bokšto šturmą žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 žmonių sužeista. Užgrobusi radijo ir televizijos pastatus tankų kolona važiuoja prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų; čia susirinkę žmonės gieda „Marija, Marija“, meldžiasi, dainuoja. Minios pulti kariuomenė nesiryžta.

 

1991 m. sausio 13-oji prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos.A. Žižiūno nuotrauka. (LCVA, Tv.f.-04).

 

2 val. nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradeda veikti Lietuvos televizijos Kauno redakcija ir nedidelio galingumo siųstuvai Kaune, Sitkūnuose ir Juragiuose. Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupę desantininkai pareikalauja nutraukti laidas.

 

Lietuvos milicijos pareigūnai prie sovietų užgrobto Radijo ir Televizijos komiteto pastato S. Konarskio gatvėje, 1991 m. sausio 13 d. (ELTA nuotrauka)

 

Prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 m. sausio 13-osios naktį. A. Petrulevičiaus nuotrauka.(LCVA, 0-112129)

 

2 val. 22 min. deputatams ir esantiesiems AT rūmuose dalijamos dujokaukės.

 

3 val. 20 min. Aukščiausiojoje Taryboje susirenka 60 deputatų.

 

4 val. 12 min. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis prašo deputačių moterų eiti namo. Jos atsisako.

 

4 val. 15 min. Vyriausybės informacijos tarnyba praneša, kad Vyriausybė nenutraukia savo veiklos aktyvios SSRS ginkluotųjų pajėgų okupacijos sąlygomis. Visos Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijos, savivaldybės ir gyventojai privalo vykdyti tik šios Vyriausybės nurodymus. Kiekviena kita valdžia Lietuvoje yra neteisėta ir jos nurodymai Lietuvos žmonėms yra neprivalomi. Aukščiausioji Taryba sausio 13, 14 ir 15 d. paskelbia gedulo dienomis ir atleidžia iš ministro pirmininko pareigų A. Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį eiti pareigų. Ministru pirmininku paskiriamas Gediminas Vagnorius. Lietuvos Aukščiausioji Taryba kreipiasi į visus SSRS žmones, primindama, kad Lietuvos tragedija yra ir jų tragedija, bei ragindama padėti agresiją stabdyti; į pasaulio vyriausybes, aiškindama SSRS pradėjus nepaskelbtą karą prieš Lietuvą, prašydama pripažinti, kad Sovietų Sąjunga užpuolė kitą suverenią valstybę. LR AT priima nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės sudarymo“.

 

5 val. 20 min. Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas kreipiasi į medicinos ir gailestingumo organizacijas pagalbos chirurginiais instrumentais ir vaistais.

 

5 val. 45 min. pranešama, kad dėl įvykių Lietuvoje Norvegijos vyriausybė kreipėsi į Jungtinių tautų organizaciją. Lenkijos vyriausybė pareiškia savo solidarumą su suverenios Lietuvos žmonėmis ir pasmerkia sovietų kariuomenės veiksmus.

 

10 val. 35 min. pro Aukščiausiąją Tarybą požeminiu tuneliu pravažiuoja 30 šarvuočių ir 7 tankai.

 

11 val. du šarvuočiai, važinėdami po miestą, per garsiakalbius pranešinėja, kad nuo sausio 13 d. Vilniuje įvesta komendanto valanda – ji prasideda 22 val. ir tęsiasi iki 6 val. 30 min. Vis daugiau žmonių renkasi prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Prie Televizijos bokšto tvoros ir prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų, kitoje gatvės pusėje, žmonės neša gėles, uždega žvakutes. Gatvėse sutraiškytos mašinos, stiklo šukės, kraujo pėdsakai. Vilniuje išleistas vienintelis laikraštis „Respublika“.

 

12 val. skambina visų Lietuvos bažnyčių varpai, aukojamos šv. Mišios už žuvusius.

 

20 val. gaunamas pranešimas, kad Kijeve įvyko Lietuvos nepriklausomybę remiantis mitingas. Dalyvavo apie 25 tūkstančiai žmonių.

 

20 val. 10 min. pranešama apie Rygoje vykusį mitingą Lietuvai remti. Dalyvavo keli šimtai tūkstančių žmonių. Pradedami rengti apsaugos įtvirtinimai aplink AT rūmus, budinčių žmonių daugėja.

 

21 val. 15 min. AT pirmininkas V. Landsbergis praneša, kad su kariškiais pavyko susitarti ir jie pažadėjo, jog ateinančią naktį nebus jokių karinių akcijų.

 

Sausio 14 d.

Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis telefonu kalbėjosi su SSRS prezidentu M. Gorbačiovu ir pareiškė protestą dėl sovietų kariuomenės veiksmų Lietuvoje. M. Gorbačiovas pažada nurodyti, kad į desantininkų užgrobtus objektus būtų įleistas sveikatos apsaugos ministras J. Olekas apžiūrėti, ar ten nėra sužeistųjų ir lavonų. Vilniuje desantininkai įsiveržė į vietinio radijo ryšių stotį: išvaryti darbuotojai, sumušti užsienio žurnalistai, filmavę užėmimą. Vilniaus radijo taškas nustojo veikęs, Kauno radijas tebeveikia. Žuvusieji sausio 13 d. prie Televizijos bokšto ir Radijo ir televizijos komiteto pastato pašarvojami Vilniaus sporto rūmuose.

 

Sausio 15 d.

Naktį sovietų kariniai patruliai stabdo mašinas, tikrina dokumentus. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos plaukia į Sporto rūmus, kur pašarvotos kruvinosios nakties aukos. Per dvi dienas Aukščiausiąją Tarybą pasiekia daugiau kaip 10 tūkstančių telegramų, kuriose remiamas teisėtai išrinktas Parlamentas ir Vyriausybė. Vėl pradeda eiti visi laikraščiai, kurių redakcijos ir spaustuvė buvo užgrobtos.

Lietuvos milicijos pareigūnai Vidaus reikalų ministerijos apsaugoje, 1991 m. sausis (M.Misiukonio archyvas)

 

Sausio 16 d.

Sausio 16 d. visa Lietuva atsisveikina su sovietinės armijos agresijos aukomis. Vilniaus arkikatedroje aukojamos šv. Mišios. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos Sausio tryliktosios aukas palydi į Antakalnio kapines. Per karinę radijo stotį „Litva Sovetskaja“ laikraščio redaktorius, vienas iš „Jedinstvos“ organizatorių A. Gelbachas skelbia pilietinį karą. Aplink Aukščiausiąją Tarybą toliau auga įtvirtinimai, kasami prieštankiniai grioviai. Aukščiausioji Taryba kreipiasi į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO) prašydama apginti Lietuvoje demokratiškai išrinktą valdžią ir atsiųsti JTO komisiją. Iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų atgaivina savo laidas nepriklausomos Lietuvos televizija. Šiauliuose pradedama nepriklausomos televizijos laidų transliacija. Lietuvos televizijos ir radijo kūrybiniai darbuotojai bei techninis personalas atsisako bendradarbiauti su kariškių paskirtais administratoriais. Iš kariškių nusiaubtų Lietuvos RTV rūmų savo laidas pradeda transliuoti kolaborantų televizija (visuomenės praminta „Kaspervizija“), vadovaujama Edmundo Kasperavičiaus.

 

 

Sovietų karinės agresijos aukų laidotuvių procesija, 1991 m. sausio 16 d. (K. Svėrio nuotrauka)

 

Barikados prie Aukščiausiosios Tarybos. (LR Seimo archyvo nuotrauka)

 

Sausio 17 d.

Naktį SSRS kariškių patruliavimas Vilniuje labai suintensyvėja. Formalus pretekstas – po miestą važinėja banditai, todėl konfiskuojami pinigai ir ginklai. Vilniuje sovietų kariškiai pagrobia 11 jaunuolių. Pretekstas – gaudomi pabėgėliai iš SSRS kariuomenės. SSRS ir LKP atstovų spaudos konferencijoje dalyvavęs SSRS gynybos ministerijos atstovas generolas majoras J. Naumanas paskelbia, kad pranešimai apie žuvusius civilius gyventojus yra „grynas melas ir provokacija“ ir kad kareiviai neturėjo kovinių šovinių.

 

Sausio 18 d.

AT posėdyje Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius praneša, kad nors sovietų kariuomenė teigia, jog komendanto valanda nėra įvesta, iš tikrųjų ties pagrindiniais išvažiavimais iš Vilniaus ir svarbiausiose miesto sankryžose stabdomi automobiliai, tikrinami piliečių dokumentai, kad pastaruoju metu ypač suintensyvėjo jaunuolių gaudymas į SSRS kariuomenę.

Sausio 20 d.

Įvyksta Islandijos užsienio reikalų ministro J. B. Hannibalssono ir jį lydinčių dviejų asistentų, lankančių Baltijos šalis, susitikimas su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku V. Landsbergiu. Per spaudos konferenciją svečias patvirtina, kad Islandijos vyriausybė visą laiką ir be jokių išlygų pripažino Baltijos kraštų nepriklausomybę: „Mano Vyriausybė rimtai svarsto galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva“.

 

Sausio 23 d.

Vilniuje sovietų kaukėti desantininkai užgrobia įmonės „Spauda“ popieriaus sandėlį, esantį Kirtimų gatvėje.

 

Sausio 24 d.

Vakare sovietų kariškiai apšaudo privačius automobilius, vieną automobilį kartu su keleiviais pagrobė. Naktį Vilniuje ginkluoti patruliai stabdo automobilius, šaudo iš automatų ir kulkosvaidžių, troleibusuose krečia keleivius.

 

Sausio 25 d.

Naktį Vilniaus gatvėse sovietų kariškiai sustabdo ir sumuša ne vieną praeivį. Stabdomos ir greitosios medicinos pagalbos mašinos, „patikrinti“ išvaromi ir medikai, ir vežami ligoniai.

 

Sausio 27 d.

Vilniaus rajone, Medininkuose ir Lavoriškėse, sovietų kariai sudegina Lietuvos pasienio muitines.

 

Sausio 28 d.

Aukščiausioji Taryba priima pareiškimą „Dėl agresijos prieš Lietuvą plėtimo ir karinės diktatūros grėsmės SSRS“. Jame dar kartą kreipiamasi į pasaulio tautų bendriją, į didžiąsias demokratines valstybes ir Jungtines Tautas, prašant ryžtingai užkirsti kelią ginkluotai prievartai ir diktatūrai.

 

Sausio 29 d.

Po vidurnakčio SSRS kariškiai kelyje Vilnius-Kaunas apšaudo lengvąjį automobilį. Šautine žaizda į galvą sunkiai sužeistas Vilniaus technikos universiteto studentas Jonas Tautkus kitą dieną ligoninėje mirė. Jau užregistruota 580 žmonių, nukentėjusių nuo sovietų armijos veiksmų sausio įvykių metu.

 

Sausio 30 d.

nuo SSRS armijos kariškių, patruliuojančių Lietuvos miestų gatvėse, pastarosiomis dienomis nukentėjo dar 12 žmonių. Vilniaus rajone patruliai stabdo ir krečia greitosios pagalbos automobilius.

 

Sausio 31 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija iš likusių Lietuvai ištikimų Vilniaus Ypatingojo milicijos būrio pareigūnų įkuria specialiosios paskirties būrį „ARAS“.

 

Vasario 9 d.

Įvyksta Lietuvos gyventojų apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės. Apklausoje dalyvauja 84,73 proc. turinčių teisę balsuoti gyventojų. 90,47 proc. jų balsuoja už teiginį, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika.

 

Lietuvos pareigūnai kartu su Tauta, 1991 m. sausis (G. Svitojaus nuotrauka)