į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Naujienos
5-ojo Lietuvos policijos kronikos „Angelo sargo skrydis" tomo pristatymas

 

2016-10-24

 

2016 m. spalio 24 d. Policijos departamente dėmesys buvo skiriamas dar visiškai nesenai ir gyvai mūsų istorijai – pristatytas 5-asis Lietuvos policijos kronikos „Angelo sargo skrydis" tomas,  kuriame apžvelgiama mūsų istorija nuo 2000-ųjų iki 2002-ųjų. Dar kartą įvertinta ir šio solidaus     projekto reikšmė.

 

Į pristatymą atvyko buvę vidaus reikalų ministrai Marijonas Misiukonis, Romasis Vaitekūnas, Virgilijus Bulovas, policijos generaliniai komisarai Petras Liubertas, Jonas Liaudanskas, Visvaldas Račkauskas, Linas Pernavas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai Mečislovas Laurinkus ir Egidijus Bičkauskas, buvęs generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia, Lietuvos policijos veteranų asociacijos pirmininkas Vytautas Navickas ir garbūs šios       asociacijos nariai Liutauras Vasiliauskas, Ramutis Oleka, Vytautas Leipus, Stasys Bunokas, Danielius Dailidka, Raimundas Skibarka, Antanas Gaižauskas, Ignas Raila, Romualdas Senovaitis, Sergejus Smirnovas ir kiti svečiai.

 

„Laikmečiu, apie kurį rašoma „Angelo sargo skrydyje“, buvau mokinys, tad kaskart, susitikęs su šiais žmonėmis, jaučiuosi kaip istorijos pamokoje", – prisipažino policijos generalinis   komisaras L. Pernavas.

 

Renginio moderatorius – pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos generalinis komisaras   ir vienas iš projekto autorių Petras Liubertas. Jis prisipažino išgirdęs abejonių dėl tokio leidinio       prasmės, tad pirmiausia iškėlė klausimą: ar policijos istoriją turi rašyti kiti asmenys, kai dar tebėra  gyvi žmonės, dirbę paskutinį dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį ir iš naujo kūrę Lietuvos policiją.  Moderatorius pastebėjo nemaloniai keistą aplinkybę, kad be generalinio policijos komisaro, renginys nesudomino kitų policijos pareigūnų...

 

Paskutinis Lietuvos TSR ir pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vidaus   reikalų ministras M. Misiukonis dar kartą prisiminė sudėtingą situaciją prieš ketvirtį amžiaus, kai     visos jėgos struktūros, tarp jų ir milicija, buvo sukarintos ir politizuotos, kai reikėjo laviruoti naujų  ir proimperinių jėgų susidūrimų verpetuose. „Laikmetis buvo labai sudėtingas. Neteisybė yra sakyti, kad milicijoje nebuvo nė vieno žmogaus, pritariančio Lietuvos nepriklausomybei. Tad šiandien, kol dar yra ano meto liudininkų, paskubėkime tą neteisybę ištaisyti“, – emocingai kalbėjo buvęs ministras.

 

„Nepaprasta yra jau tai, kad Lietuvos policijos istoriją rašo gruzinas", – juokavo P. Liubertas. Milžinišką darbą atlikęs Policijos departamento Komunikacijos skyriaus darbuotojas Zurabas Džavachišvilis, išleidęs keliolika knygų, turintis žurnalisto patirties, buvo kuklus: „Galima sakyti,   atlikau laboranto darbą. Pirmiausia buvo ilgi sėdėjimai archyvuose, dokumentų paieška. Paskui – to meto pareigūnų interviu. Abejojantiems tokio leidinio prasme – vienas pavyzdys. Kaip pas mus rengiamas pareigūno teikimas apdovanoti? Išvardijama, kas padaryta, galbūt atlikta sėkminga operacija, išardyta nusikalstama grupuotė ir panašiai. O po kiek laiko archyve lieka tik aprašas,       kuriame rasime tik datą, numerį ir pavadinimą. O kokia istorija slypi už to dokumento? Ji neišliks,   jei nebus surašyta į „jaučio odą“.

 

Mūsų situacijai tiktų ir senas, stalininių represijų laikų anekdotas:

Į lagerį etapuojamas naujokas.

– Už ką? – klausia senbuviai.

– Už tai, kad esu tinginys.

– Kaip tai?

– Gėriau vieną vakarą su draugu, anekdotus pasakojome. Galvoju: rytą nueisiu ir jį įskųsiu. O jis nepatingėjo nueiti iš vakaro.

Tad netingėkime, nes už mus tai padarys kiti.“

 

V. Navickas, kalbėdamas apie leidinio perspektyvas, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos policijos raida labai mažai tyrinėjama, nors yra svarbi ir turi būti pristatoma visuomenei. Lietuvos policijos  veteranų asociacijos pirmininkas siūlė išleisti elektroninę „Angelo sargo skrydžio“ versiją, kuri būtų pasiekiama ne tik mokslininkams ir kolekcininkams, bet visiems besidomintiesiems. Reikėtų pakartoti 1-ojo ir 4-ojo tomų, kurių paklausa itin didelė, leidimą, ir, be abejo, toliau kurti Lietuvos  policijos kroniką.

 

Leidinio reikalingumu neabejojo ir R. Vaitekūnas, M. Laurinkus, K. Pėdnyčia, E. Bičkauskas.

– Yra sakančiųjų, kad toks leidinys mažai ką domina. Ateis laikas, taps įdomus daugeliui.   Negerai, kad istoriją dažniausiai rašo žmonės, neišgyvenę aprašomų įvykių. Taip atsiranda sąlygos perrašyti, perkurti. Be to, istorija reikalinga ne tik dėl prisiminimų – ji leidžia tobulėti, – kalbėjo     K. Pėdnyčia.

 

Vidaus reikalų ministerijos kancleris, ilgametis policijos pareigūnas Algirdas Stončaitis dėl  įtemptos darbotvarkės negalėjo atvykti į renginį, tad jo linkėjimus tęsti policijos metraščio kūrimą ir leidybą perdavė ministerijos darbuotoja Zita Klumbytė. Ši buvusi kolegė, 14 metų tarnavusi policijoje, pasidalijo patirtimi, kaip „Angelo sargo skrydis“ jai buvęs nepamainomas, rengiant pranešimą „Demokratinių pajėgų kontrolė“ tarptautinei auditorijai, kuris buvo įdomus ir puikiai įvertintas.

 

L. Vasiliauskas pabrėžė ne tik būtinybę toliau rašyti Lietuvos policijos kroniką, bet ir nepamiršti ten dėstomos tarnybinės patirties, klaidų, kurios buvo padarytos atsirandant Panevėžio „Čikagos“ organizuotoms grupuotėms, tiriant jų nusikaltimus. Jis citavo Marką Ciceroną: „Istorijos nežinantys žmonės visada lieka vaikai“. Jokia kita teisėtvarkos struktūra nebuvo tiek daužoma, reformuojama ir niekinama. Todėl policija, kaip ypatingai užgrūdinta struktūra, neturi bijoti ar gėdytis savo istorijos įvairiuose XX ir XXI –amžių perioduose. Tik stiprūs gali prisipažinti klydę,   pasidaryti tinkamas išvadas ir žygiuoti pirmyn.

 

L. Vasiliauskas priminė, kad pravartu rasti tinkamą vietą pirmajai policijos vėliavai, neapleisti ąžuolų parkelio ir paminklinio akmens žuvusiems pareigūnams prie buvusių Vidaus reikalų ministerijos koncertų ir sporto rūmų, pamąstyti apie sovietmečio milicijos veiklos nušvietimą      policijos 100-mečiui skirtame leidinyje bei galimybę sukurti solidų, atvirą visuomenei policijos     muziejų.

 

Apibendrindamas diskusiją, policijos generalinis komisaras L. Pernavas džiaugėsi, kad policijos veteranai buriasi – turime ne tik veteranų asociaciją, bet ir kriminalinės, kelių policijos, kitus susibūrimus.

Tačiau svarbiausia žinia yra policijos vadovo pažadas, kad „Angelo sargo skrydžio“ rengimas ir leidyba nebus nutraukti. Nes, neišsaugoję praeities, istorijos, neturėsime ir ateities.

 

 

Policijos departamento prie VRM informacija