LPVA Panevėžio filialo Valdybos narys Virginijus Klanauskas po Laisvės gynėjų susitikimo Seime sausio 12d. sekančios dienos popietę dalyvavo lemtingos nakties minėjime šiaurės Lietuvos pasienio miestelyje Germaniškyje. Minėjimo dalyviai rinkosi į Germaniškio mokyklą-daugiafunkci centrą. Jame, šiai datai paminėti, buvo skirta popietė „Atmintis gyva, nes liudija...“.

Į minėjimą atvyko kraupiosios nakties liudininkai Lietuvos policijos veteranų atstovas Virginijus Klanauskas,  Gintaras Kavoliūnas, Latvijos R Skaistkalnės miestelio atstovės Laima Indrike ir Liga Balčūne. Įžanginį žodį tarė MDC direktorius Gediminas Janeliūnas.

Buvo giedama V.Kudirkos ,,Tautiška giesmė‘‘. Ilgametis bendruomenės rėmėjas Lietuvos policijos asociacijos atstovas Virginijus Klanauskas uždegė simbolines žvakes, simbolizuojančias gyvybę, šviesą, atmintį ir vienybę. Rimtyje buvo peržiūrėtas dokumentinis filmas apie 1991-mųjų metų Sausio 13 dienos įvykius. Po filmo peržiūros  renginio organizatorė Zita Beliakienė pakvietė visus susikibti rankomis ir tylos minute pagerbti žuvusiuosius. Mes vieningi, kai jaučiame kaimyno ranką. Mes stiprūs, nes jaučiame draugo petį...

Norint suvokti tai, kas įvyko Sausio 13-osios naktį, būtina išgirsti  liudininkų pasakojimus. Ypač svarbu, kad tai išgirstų tie, kurie tuo metu dar nebuvo gimę. Džiugu, kad šioje popietėje dalyvavo ir pradinių klasių mokiniai. Vaikams šis renginys -  tarsi istorijos pamoka. Liudininkai pasakojo savo prisiminimus. Virginijus Klanauskas tuo metu dirbo policijoje ir automobiliu „Žiguli“ magistraliniu keliu patruliavo nuo Latvijos sienos iki Vilniaus. Jis su kolegomis sausio 13 dieną lydėjo pilnus autobusus žmonių iš Biržų, Pasvalio rajonų, stebėjo ir pranešinėjo apie karinės rusų technikos judėjimą link Vilniaus. Gintaras Kavoliūnas, kaip jis pats sako, tarnavo OMON‘e, kuris skilo į „geruosius“ ir „bloguosius“. Gintaras perėjo į „geriečių“ pusę ir jam teko su bendražygiais saugoti Martyno Mažvydo bibliotekos pastatą, stovintį šalia Seimo rūmų, bei buvo pasirengę bet kada turimais ginklais atremti rusų karių puolimą...

Laima Indrikė dalinosi įvykiais Latvijoje.  Rygoje iš vakaro buvo paskleista žinia  žmonėms rinktis ant Dauguvos upės kranto. Sekančios dienos rytą susirinko pusė milijono žmonių palaikyti mūsų atsikuriančios valstybės ir pagerbti  tautos žuvusiuosius. Šalia susirinkusių Latvijos piliečių buvo statomi stalai, ant kurių nešamas maistas, karšta arbata. Kiekviena mašina važiuojanti į šią palaikymo akciją vyko ne tuščia, o prikrauta akmenų, lentų,  žvyro. Žmonės statė barikadas, iš geležies virino įtvirtinimus, kad nepravažiuotų karinė technika.

Renginyje Germaniškiečiams dainas ir muziką skyrė Pasvalio rajono Saločių kaimo kapela „Mūšos aidai“ (vad. J.Gasparėnas)  ir Germaniškio folklorinis .ansamblis „Vijoklis“ (vad. Z.Beliakienė).

Kadangi, Germaniškio kaimas įsikūręs ant Nemunėlio upės kranto, popietės pabaigoje šių eilučių autorė padeklamavo savos kūrybos eilėraštį, skirtą Germaniškio kaimui, o  „Vijoklis“ visus pakvietė jungtis bendrai dainai „Nemunėlis“.

Dalia Matusevičienė